apmonyti

apmonyti
2 ×apmõnyti tr. 1. apgauti, apsukti, suklaidinti, suvedžioti: Jis apmõnijo mane viliodamas, kol išgavo J. Jį gali lengvai apmõnyt Dglš. Jį apmõnijo čigonas – už gerą arklį davė blogą Ant. Ko ko, bet jau jo netikėk, jau jis ne vieną tokį apmõnijo Skr. Apmoniju ką SD141. ^ Dūsauja, kaip gerų žmonių apmonytas KrvP(Msn). 2. R užburti, užkerėti: O paikieji galatai, kas gi jus apmonijo, idant tiesai nebūtumbit paklusni? BtPvG3,1.
◊ akìs apmõnyti apgauti: Man kamėdijantai buvo akìs apmõniję K. Tu tik pažiūrėk, jis tau akìs apmõnijo: davė ne pinigą, bet paprastą popierių Zp. Apmõnijo akìs vaikiuo, i gana Šll.
\ monyti; apmonyti; atmonyti; įmonyti; išmonyti; numonyti; pamonyti; primonyti; sumonyti; užmonyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • įmonyti — 2 ×įmõnyti 1. žr. 2 apmonyti 1: Jis taip mus įmõnijo, sakė, mašina paims, i nepaėmė Rd. 2. tr. įkalbėti, suvilioti: Inmõnijo mane važiuot Dglš. monyti; apmonyti; atmonyti; įmonyti; išmonyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmeluoti — 1. tr. SD284, R, K apkalbėti, apšmeižti: Jis ir mamytės klauso, ir dar niekad nėra Martynuko apmelavęs ar bent subaręs I.Simon. Kaip kokius piemenis kvailius apmelavo Žem. Motule mano, nelaimė mano, kam apmelavai jauną mergelę? KrvD75.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmonavoti — ×apmonavoti J žr. 2 apmonyti 1. monavoti; apmonavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmonijimas — 2 ×apmõnijimas sm. (1); Q91, R77 → 2 apmonyti 2: Neesmu girdėjęs, kad alkanas taip pasiduotų apmonijimui, jog pasisakytų esąs sotus, nebenorįs valgyti, nors nieko nebūtų ragavęs Blv. Per apmõnijimą regėjimo žmonių darys, idant regėtųs tatai, ko …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmoninti — ×apmõninti žr. 2 apmonyti 1: Jei neapmõnino tavę jaunas bernelis, tai apmõnys tavę senas našlelis (d.) Nč. moninti; apmoninti; atmoninti; išmoninti; prisimoninti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmonioti — 2 ×apmõnioti žr. 2 apmonyti 1: Ot kad apmoniojo, tai apmoniojo, daugiau nenorėsiu! Pnd. monioti; apmonioti; sumonioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmonyti — 2 ×atmõnyti tr. 1. atvilioti: Atmõnijo in sau gyvent Dglš. Su bandele jo dabar neatmonytum Skdt. Ale tep kap atmõnijo jį kas nuo mūs – nė akių neparodo, o pirmiau atsikrėst negalėdavai Kt. 2. N atburti, atkerėti: Ką atmonyti, atžynauti. Ką nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmonyti — 2 ×išmõnyti tr. išvilioti, išgauti: Monijo, monijo, kole išmõnijo Dglš. Ana panorėjo išmonyt iš varnos sūrio LMD(Všn). Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs J. | prk.: Pavasarį greit ir rugius išmõnija (sužaliuoja želmenys) Trgn. monyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • menkiniai — meñkiniai adv., menkiniaĩ [K]; Q324 lengvai, pigiai: Tu meñkiniai ir mane galėtai apmonyti ir apgauti Sch163. Jam apie puodą betriūsiant vėl galėtų meñkiniai ar nu garų, ar nu šiaip kokio kvapo gumbas užeit Sch233 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • monyti — 2 ×mõnyti, ija, ijo (l. manić) tr. 1. SD177, Čk apgaudinėti: Ir neturi gėdos tu čia mažą vaiką monyti! Tj. Ans tik mõnija žmonis, teisybės pri ano nė[ra] Šll. 2. I, Šn vilioti: Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs J. Gana tau, mergele,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”